Sveiki mieli mano. Kadangi dar vis neiškeliavau niekur iš sostinės, pačio miesto nuotraukų irgi neužtenka, kad galėčiau ne tik papasakoti, bet ir parodyti jums koks jis yra, tai belieka aprašyti tik naujienas ir pridėsiu dar pora sakinių apie šalį ir jos istoriją.
Šią savaitę jau ir į mūsų kiemą atkeliavo potvyniai. Kaip žinia pietryčių Azija garsėja savo lietumis ir tokiu nei ilgu nei trumpu lietaus sezonu, kuris tęsiasi nuo birželio iki spalio. Kartais pradeda lyti nei iš šio nei iš to ir pila taip smarkiai, kad po poros sekundžiu po lietum esi kiaurai šlapias. Šią savaitę porą kartų atsibudus ryte radau ežerą kieme.
Bet teoriškai poros savaičių bėgy lietaus sezonas turėtų užsibaigti, kartu pagerės ir Kambodžos keliai keliukai, nuslūgs vandens lygis ir bus galima pakeliaut.
Tuo naujienos ir baigiasi :) Todėl dabar trumpai apie pačią šalį.Kambodža beveik tris kartus didesnė nei Lietuva, gyventojų šiuo metu priskaičiuojama kiek daugiau nei 14 milijonų. Šalis yra ganėtinai etniškai homogeniška, t.y. daugumą (apie 80% gyventojų) sudaro viena tauta – khmerai, vietinė kalba – khmerų.
Kambodžos istorija kaip ir daugelio šalių – lydima pakilimų ir nuosmukių. Aukso amžius šioje šalyje datuojamas IX-XV a. kuomet regione gyvavo Khmerų imperija. Imperijai žlugus šalis iki pat XX a. taip ir nebuvo pakankamai savarankiška, šliejosi prie stipresnių kaimyninių šalių – Tailando ir/ar Vietnamo.
XIX a. vidury Kambodža, Vietnamas ir Laosas tapo prancūzų kolonija po vienu pavadinimu - Indochina.
1953 m. Kambodža pasiskelbia nepriklausoma. Bet laimė aišku nebūtų laimė, jeigu nebūtų trumpa:) Septintajame dešimtmetyje prasidėjus Vietnamo karui (kurį bent iš pavadinimo visi puikiai žinome, per daug nesigilindami kas ten ir su kuo kovojo), Kambodža būdama Vietnamo kaimynė nemenkai nukenčia.
Tačiau skaudžiausias šaliai ir žmonėms istorinis laikotarpis, kurio padarinių sunku nepastebėti ir dabar – Khmerų rėžimas tęsiasis 1975 – 1979 m. Per tris metus aštuonis mėnesius ir 20 dienų buvo nužudyta, mirė nuo bado ir ligų antplūdžio apie 2 milijonus šalies gyventojų. Khmerų rėžimo metu šalyje buvo bandoma įvesti itin radikalų komunizmą, o viso rėžimo priešakyje žingsniavo azijietiškas Stalinas vardu ar pravarde Pol Pot. Istorija panaši kaip ir mūsuose tik dar skausmingesnė – visi bent kiek išsilavinę piliečiai buvo pasmerkti myriop.
Ir ši istorija visai nesena, panašiai mano tėvų kartos, todėl labai ir labai jaučiasi šiandien. Daugelis neteko artimųjų, namų, turtų ir pan. Kaip ir dauguma tokių šalių su panašiais išgyvenimais (Lietuva ne išimtis) yra savimi nepasitikintys, jaučiasi nuskriausti, ir su ta savigrauža niekaip neišlipa iš skurdo.
Istorija su Pol Potu baigėsi tik 1998 m. jo paties mirtimi, iki tol dalyje šalies teritorijos dar vis vyko partizaninis karas.
Nežinau mieli mano ar istorija jums labai įdomus dalykas, bet praplėsti savo akiratį visada ne pro šalį.
Mokykloje, kurioje dirbu ir gyvenu, mokosi studentai su labai panašia praeitimi. Su kuo bekalbėčiau – tėvai užsiima ūkininkavimu, augina ryžius, gyvena kaime, turiu penkis brolius ir keturias seseris ir pan.
Per daug neišsiplečiant, labai siūlau pažiūrėti vieno brazilo režisuotą dokumentinį filmą apie mūsų mokyklą, mokinius ir Khmerų rėžimą. Filmas anglų k.
http://vimeo.com/30253278
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą